2010 m. birželio 20 d., sekmadienis

Viena


Niekam nereikalinga žemės dulkelė. Žemės, kurioje esu visai viena. Štai kaip jaučiuosi dabar.
Norėčiau turėti žmogų, kuriam rūpėčiau ir kuris mane mylėtų tokią, kokia esu.
Bet deje tokio nėra. Bent šiuo metu tikrai nėra..
O man taip reikėtų šilto apkabinimo..
Šiandien klausau vienintelę dainą. Tai Tokio Hotel - In die nacht

Du bist alles was ich bin..
Und alles was durch meine adern fließt!
(Tu esi viskas, kas esu aš
Ir viskas, kas teka mano venomis)


Nuostabūs žodžiai, nuostabi melodija. Nuostabi daina, atskleidžianti tą be galo stiprų ryšį tarp dvynių.
Kodėl aš neturiu tokio žmogaus, su kuriuo mus sietų toks pats ryšys kaip Bill ir Tom? Žmogaus, su kuriuo man nereikėtų žodžių, kuris jaustų tai, ką jaučiu aš.
Tai turbūt pavydas, tiesa?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą